1. Kryptingo meninio ugdymo programa (KMU) vykdoma 1-8 klasėse integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Programai įgyvendinti skiriamos valandos:  dailei - 2val. per savaitę; muzikai -2 val. per savaitę, teatrui -1val. per savaitę, šokiui -1val. per savaitę
2. Kryptingo meninio ugdymo programą papildo neformaliojo meninio ugdymo užsiėmimai.
3. Mokinių, besimokančių pagal Kryptingo meninio ugdymo programą gebėjimai turi atitikti Bendrųjų meninio ugdymo programų aukštesnįjį lygį.
4. Kryptingo meninio ugdymo programa yra laisvai pasirenkama ir, pateikus tėvų prašymą, pradedama įgyvendinti pirmoje klasėje.
5. 1-moje klasėje priimami visi pageidaujantys mokiniai, o nuo antros klasės programoje lieka aukštesnįjį mokymosi lygį pasiekę mokiniai.
6. Mokiniai, pageidaujantys mokytis pagal  Kryptingo meninio ugdymo programą ne nuo pirmos klasės, priimami pateikus tėvų (globėjų) prašymus ir pradinių klasių (1-4 kl.) ar menų mokytojų (nuo 5 kl.) rekomendacijas. Šiems mokiniams skiriamas  vieno trimestro bandomasis laikotarpis, kuris baigiamas įskaita.
7. Be objektyvių priežasčių nutraukti (KMU) programą galima tik trimestro pabaigoje pateikus tėvų (globėjų) prašymą.
8. Nevykdantys kryptingo meninio ugdymo programos reikalavimų (gebėjimai neatitinka pagrindinio bendrojoje menų programoje nurodyto aukštesniojo pasiekimų lygmens, išryškėja  socialinės brandos  problemos) mokiniai  ir jų tėvai (globėjai) raštu  įspėjami apie galimą pašalinimą iš KMU.
9. Po įspėjimo, per skirtą laikotarpį neužfiksavus pažangos, mokiniams, menų kūrybinės grupės nutarimu,  trimestro pabaigoje pasiūloma mokytis pagal bendrąją menų programą. Apie tai informuojami tėvai ir klasių vadovai.
10. 8 – toje  klasėje  mokiniai atlieka baigiamąjį kūrybinį darbą iš pasirinktos meno šakos. Vertinimui sudaroma komisija.
11. Mokiniai, įsijungę į Kryptingo meninio ugdymo programą nuo 5-tos klasės ar vėliau, baigiamąjį darbą 8-toje klasėje gali atlikti tik gavę menų mokytojų rekomendaciją.

• Kryptingas meninis ugdymas suprantamas kaip neatskiriama bendrojo meninio lavinimo dalis, skirta ją pasirinkusiems 1-10 klasių ir tęsiantiems menų pažinimą 11-12 klasių mokiniams.
  
• Mokykloje vykdoma kryptingo meninio ugdymo programa  jungia keturias meno šakas: muziką, dailę, teatrą, šokį.
  
• Kryptingo meninio ugdymo programos turinys orientuotas į pagrindinį ir aukštesnį pasiekimų lygmenis.
  
•  Turinys formuojamas praplečiant ir pagilinant bendrojo meninio ugdymo turinį bei papildant jį etnokultūros ir sakralumo temomis. 
  

Suprantame, jog meninis vaikų ugdymas yra neatsiejama švietimo dalis. Menas tarnauja intelektualios asmenybės formavimui. Tačiau šiuolaikiniams mokiniams būdinga virtualizacija ir potencialios saviraiškos demotyvacija dažnai nustumia į šoną tradicines menines vertybes. Mokykla supranta meninio ugdymo efektyvią galią ir stengiasi, kad ugdymas menu neprarastų savo pozicijų vaikų interesų kaitos fone. 

Įvertinus mokinių gebėjimus ir poreikius bei turimas intelektualines ir materialines galimybes, mokykloje nuo 1999 metų šalia bendrojo meninio ugdymo vykdoma Kryptingo meninio ugdymo programa,tai yra - pagilintas dailės, muzikos, teatro, šokio mokymas.  

Nuo 1999/2000 mokslo metų programa praturtinama etninės kultūros turiniu, skatinant mokinius pažinti ir gerbti savo tautos tradicijas, pajausti bendras visą tautos kultūrą vienijančias šaknis, suvokti įvairių kultūrų skirtumus ir bendrybes. Etninės kultūros temos integruojamos į visus kryptingo meninio ugdymo dalykus.

Kryptingo meninio ugdymo programos turinį įtakoja ir papildo nuolatiniai pokyčiai: atnaujintos Bendrosios programos, kylanti menų mokytojų kompetencija, išsikristalizavusi savita mokyklos  ugdomoji kryptis, pakitę tėvų ir moksleivių lūkesčiai. Keičiantis programų turiniui atsiranda naujos meninio ugdymo galimybės, todėl 2011 metais programa atnaujinama. Kryptingo meninio ugdymo programą praturtina meno ir sakralumo dermės interpretavimo turinys: sakralumas mene, sakralinis menas, sakrali erdvė, menas kaip sakralus objektas – temos, kurios per teorinę sampratą bei raišką pateikia naują požiūrio į meną aspektą.

Kryptingo meninio ugdymo programa grindžiama nuostatomis, į kurias orientuojamasi keliant ugdymo tikslus.

·         Ugdymas menu

Kryptingas meninis ugdymas glaudžiai siejamas su ugdymu menu, t.y. meno įtaka emocinei, dvasinei, intelektinei, fizinei mokinių brandai. Meninė mokinių kūryba ir meno suvokimas atspindi dvasinį jų pasaulį – tai, ką patyrė, suprato, išsiaiškino, ką laiko vertinga arba nevertinga kaip žmonės ir kaip piliečiai. Tiek mokinių meninės kūrybos gebėjimai, tiek ja perteikiamas turinys laikomi lygiai svarbiais. Tik tokiu atveju galima tikėtis, kad meninio ugdymo rezultatai pasirodys ne vien kūrinių pavidalu, bet ir mokinių elgesiu, bendravimu, kasdieniu gyvenimu.

·         Tęstinumas

Programa pradedama įgyvendinti 1-oje klasėje ir nuosekliai tęsiama pagrindiniame ir viduriniame ugdyme. Dešimtoje klasėje įgyti gebėjimai  įprasminami baigiamaisiais kūrybiniais darbais.Vienuoliktoje klasėje mokiniai renkasi  įvairias jiems siūlomas menų programas ir dvejus metus tęsia menų studijas. Visų keturių meno šakų  brandos egzaminai  tapo puikia galimybe pasitikrinti per dvyliką mokslo metų įgytą meninę kompetenciją.

·         Integralumas

Kryptingas meninis ugdymas integruojant dailės, muzikos, šokio ir teatro dalykų ugdomuosius tikslus bei tyrinėjimo objektus, vystant improvizaciją ir realizuojant kūrybinį įkvėpimą, ugdymo turinį persmelkiant sakralumu ir etnokultūra, tarnauja visavertės kultūros ugdymui. Jungiant keturias meno šakas, suteikiama galimybė parodyti visų menų unikalumą, išskirtinumą ir bendrumą, ugdyti ir tobulinti estetinį jautrumą, platų ir gilų meno suvokimą.

·         Prasminga saviraiška

Nuo spontaniškos (impulsyios, laisvos) saviraiškos iki sąmoningos – prasmingos raiškos - (saviraiška – išraiška – raiška). Saviraiškos procesas ir rezultatas derinami prie visuomenėje vyraujančių tradicijų, vertybių ir išraiškos priemonių sistemos (socialinis aspektas). Taip atsiranda raiška, kaip visuotinai suvokiama ir priimtina asmens saviraiškos kokybė (asmenybinio ir socialinio prado vienovė). Mokinių meninė saviraiška – reikšmingiausia veikla, per kurią mokiniai gali pažinti save, savo vidinį pasaulį ir jį keisti.

·         Kūrybiškumas

Kūrybiškumas - nuolat kintanti jėga, užtikrinanti tobulėjimą. Tai sugebėjimas atrasti nauja. Kad kūrybiniai gebėjimai pasireikštų, jie turi būti laiku pastebėti ir puoselėjami. Meninės veiklos kontekste (dainuodami, šokdami, piešdami, vaidindami) mokiniai tampa menininkais, čia pat kuriančiais, perkuriančiais, interpretuojančiais dvasines vertybes. Tas kuriamas menas nevienodos kokybės - mėgėjiškas, diletantiškas, profesionalus, tradicinis ar novatoriškas, tačiau tai meno esmės ir ugdomosios paskirties nekeičia, nes kūrinys išlieka kaip raiškos priemonė, veikla – raiškos būdu.

·         Sakralumas

Asmens santykis su kūrinyje atsispindinčiomis vertybėmis pasižymi individualumu, pojūtis, išgyvenimas – subjektyvumu, todėl meninis ugdymas grindžiamas asmens dvasingumu, asmenybės kultūros kompetencija, sakralumo mene suvokimu. Mokiniams siekiama parodyti, kad kasdienybė, buitis, tos ,,mažai reikšmingos smulkmenos“ kartu su įvairiomis apeigomis, papročiais, šventėmis sudaro nedalomą materialumo ir dvasingumo vienovę, sakralinę visumą. Kiekvienam susitikimui su menu reikia atitinkamai ruoštis, reikalingos ir žinios, ir emocinis nusiteikimas.

 ·         Pagarba tradicijoms ir tautinis tapatumas

Tradicinės kultūros simboliai sudaro tautinės kultūros paveldo šerdį, pamatus. Jų pažinimas padeda giliau suvokti tradicinę pasaulėžiūrą ir simbolių kalbos, gyvybingos ir šiuolaikiniame pasaulyje, šaknis, įvairovę ir plotį. Tai padeda kūrybingiau priimti tradiciją ir supančią vizualinę ir poetinę kūrybos bei gyvenimo aplinką, plėtoti šiuolaikinei kūrybai nesvetimas tapatumo ir universalumo, menų sintezės ir socialumo paieškas.

1.Kryptingo meninio ugdymo programa vykdoma integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą. Programai skiriama:
 dailei - 2val. per savaitę;
 muzikai -2 val. per savaitę;
 teatrui - 1 val. per savaitę;
 šokiui  - 1 val. per savaitę.
2.Kryptingo meninio ugdymo programą papildo neformaliojo ugdymo užsiėmimai (teatro, muzikos, dailės, šokio).
3.Mokinių, besimokančių pagal kryptingo meninio ugdymo programą gebėjimai turi atitikti Bendrųjų meninio ugdymo programų pagrindinį ir aukštesnįjį lygį.
4.Kryptingo meninio ugdymo programa yra laisvai pasirenkama ir, pateikus tėvų prašymą, pradedama pirmoje klasėje.
5.Mokiniai, pageidaujantys mokytis pagal  kryptingo meninio ugdymo programą ne nuo pirmos klasės, priimami pateikus tėvų (globėjų) prašymus ir pradinių klasių (1-4 kl.) ar menų mokytojų (nuo 5 kl.) rekomendacijas. Jiems skiriamas  vieno trimestro bandomasis laikotarpis, kuris baigiamas įskaita.
       Keisti programą galima tik trimestro pabaigoje, pateikus tėvų (globėjų) prašymą.
6.Nevykdantys kryptingo meninio ugdymo programos reikalavimų (gebėjimai neatitinka pagrindinio bendrojoje menų programoje nurodyto lygmens, turi elgesio problemų) mokiniai  ir jų tėvai (globėjai) raštu  įspėjami apie galimą pašalinimą.
7.Po įspėjimo, per mokytojų skirtą laikotarpį neužfiksavus pažangos, mokiniams, menų kūrybinės grupės nutarimu,  trimestro pabaigoje siūloma kita  meninio ugdymo forma (pagal bendrąją menų programą).
Apie tai informuojami tėvai ir klasių vadovai.
8.Nuo 7- os klasės mokiniams suteikiama galimybė rinktis:  tęsti visų keturių menų dalykų programą ar, pagal savo interesus ir poreikius, pasirinkti tris dalykus (muzika, dailė, šokis arba  muzika, dailė, teatras).
9.10 – oje  klasėje  mokiniai atlieka baigiamąjį kūrybinį darbą iš pasirinktos meno šakos. Vertinimui sudaroma komisija.Vertinimas įrašomas į Pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą.
10.  Mokiniai, priimti į kryptingo meninio ugdymo programą nuo 7-os klasės ar vėliau, baigiamąjį darbą 10-toje klasėje gali atlikti tik gavę menų mokytojų rekomendaciją.
11.  11-12-oje klasėje mokiniams pateikiama gausi menų  programų pasiūla : dailė, muzika, fotografija, fotografika, šokis, teatras, kompiuterinė muzika, filmų kūrimas, akademinis piešimas ir kt.