Mozaika
(lot. – tai, kas skirta mūzoms)
Pjesė mūzų įkvėptiems
Asmenybė – lyg mozaika sudėstyta iš įvairaus
dydžio ir spalvų akmenėlių. Kas dieną, kas metai ji
pasipildo nauja forma, garsų spalva. Menų
mokytojos, tokios skirtingos, siekia vieno tikslo -
vaiko asmenybės mozaiką papildyti savo unikaliu
akmenėliu.
Veikiantieji asmenys:
Mūzos / teatro, muzikos, dailės, choreografijos /
Menų mokytojai
Menų kuratorė
Mokiniai
Mokinių tėvai
Juozo Urbšio vidurinės mokyklos koridorius. Prie skelbimų lentos būriuojasi mokiniai.
„MENŲ DIENOS“. „MOZAIKA“
Mūzos :
Ir vėl apie mus išgirs ne tik kryptingą meninį ugdymą išpažįstantys mokiniai. Girdite, kiek šurmulio koridoriuose ir klasėse? Girdite, kiek diskusijų? Kiek sumanymų! Tikras darbymetis! Tikra mūsų pagerbimo šventė.
Menų mokytojos / šypsosi /:
Šiais metais tradiciniame menų festivalyje „Mozaika“gausybė norinčių dalyvauti. Pasirodymams (kūrybiniams projektams) maža vienos dienos - reikėjo trijų.
Mūzos / nusileidusios menų mokytojoms ant peties / :
Ramybės... ir stiprybės. Mes – su jumis. Atminkite, kas yra svarbiausia...
Menų kuratorė:
Prieš gerą dešimtį metų, kuriant naują, demokratišką, atvirą, modernią Lietuvos mokyklą, pasikeitė ir meninio ugdymo samprata, pagaliau suvokta meninės kompetencijos šiuolaikiniam, išsilavinusiam, kūrybingam jaunam žmogui, svarba.
Ėmėme suprasti, kad meninės galios slypi kiekviename vaike, jog kūrybiškumą reikia žadinti, antraip ugdysime pilką, nuobodžią, pragmatišką, linkusią destrukcijai asmenybę. Tik kuriantis žmogus jautriai priima jį supantį pasaulį, atranda gėrio, tiesos, tikėjimo, meilės vertybes.
Šiuolaikinėje mokymosi paradigmoje meninis ugdymas gali tapti harmoninga atsvara vis didėjančiam informaciniam bei intelektualiniam krūviui.Juk pasaulis gali būti subtiliai pažintas ir meno dėka.
Jau aštuoneri metai Kauno Juozo Urbšio vidurinėje mokykloje vykdoma kryptingo meninio ugdymo programa. Ją sukurti paskatino atsiradusi galimybė meninį ugdymą daile bei muzika papildyti šokio bei teatro pamokomis.Tokiu būdu meninis ugdymas tapo visuminiu, lavinančiu įvairius kūrybinius gebėjimus bei kompetencijas.
Programa nuosekli, tęstinė – mokiniai dailės, muzikos, teatro, šokio mokosi nuo pirmos iki dešimtos klasės ir turi galimybę dar papildomai gilinti žinias bei gebėjimus pasirinktoje meno šakoje. Menų pamokose dėmesys skiriamas tiek teorinėms žinioms, tiek raiškai. Mokslo metai baigiami kūrybine stovykla ”Mokykla gamtoje”, kur kitoje erdvėje – prie jūros ar ežero – gimsta nauji sumanymai , o idėjas realizuoti padeda pati gamta. Profesionali meninio ugdymo mokytojų komanda (mokytojos ekspertės, metodininkės) prioritetu laiko ne greitą rezultatą, bet nuoseklų vaiko meninio išprusimo augimą ir ugdo savo mokinius menu.
Dailės mokytojos:
Svarbiausia atminti, kad nėra nekūrybingų vaikų. Skirtumai tik patirtyje. Kiekvienoje vienmečių grupėje yra skirtingo išsivystymo vaikų. Ir kūrybinė raiška tarp jų būna įvairių lygių: nuo bandymo brėžti liniją iki savarankiškos kompozicijos. Nevienodos vaikų žinios, nevienodi įgūdžiai. Vienas dar nedrąsiai imasi pieštuko, kitas sužavi profesionalumu, arba netikėta kompozicija. Patirtis atsiranda bedirbant. „Negabieji“, įvaldę įvairias technikas, išlavinę ranką , kūrybiškumo akimirką dažnai nustelbia pradžioje išsiskiriančių darbų autorius. Racionalumo neužgožta vaizduotė vaikams leidžia sieti realybę su pasaka, drąsiai keisti proporcijas, naudoti sąlyginius spalvų derinius. Piešdamas vaikas nekopijuoja gamtos, jis pasakoja, intuityviai padidindamas, paryškindamas, kas jam reikšminga, įdomu. Dažnai vaikams kur kas įdomesnis piešimo procesas, negu jo rezultatas. Dėl to vaikų darbai labai nuoširdūs. Dailės užsiėmimai mokykloje privalo būti pažinimo, bendravimo, dvasinės raiškos, kūrybinio mąstymo, vaizduotės, estetinio skonio ir poreikių priemonė.
Muzikos mokytojos:
Muzika puoselėja prigimtinį vaiko muzikalumą, ugdo kūrybišką ir emocingą asmenybę, suteikia ne tik estetinės kompetencijos, kultūrinės brandos pagrindus, bet ir ugdo kūrybišką, aktyvią, emocingą ,estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą moksleivio asmenybę, gebančią prasmingai dalyvauti aplinkos muzikiniame gyvenime.
Choreografijos mokytoja:
Choreografija – tai šokio menas, kuriuo galima išreikšti pačias slapčiausias savo mintis. Tai poezija, kuria išsakome gražiausius savo žodžius judesiu, kuris yra pirmas gyvybės požymis. Šokti – reiškia būti nešamam ir supamam judesio jausmų su mažiausiomis pastangomis gaunant didžiausią malonumą.
Teatro mokytoja:
Teatras (drama) – tai gyvenimo patyrimo praktikumas.Vaidyba – ugdymo metodas, kurio esmė glūdi vaiko skatinime veikti, tyrinėti, ieškoti, domėtis, spręsti problemas, patirti ir giliai išgyventi atradimo džiaugsmą.
Teatro pamoka – nuo savęs pažinimo iki atvertų akių į pasaulį.
Meno pedagogai turi sukurti kūrybiškumą ir teigiamas emocijas keliančią aplinką, kur vaikai jaustųsi svarbūs ir reikalingi; nebūtų skirstomi į gerus ir blogus, talentingus ir ne; kur sudaroma galimybė reikšti jausmus ir mintis; originaliai mąstyti, klausinėti, nebijant pajuokos ar pasmerkimo.
Mokinai:
Lankydama menų pamokas pradėjau daug ko nebijoti, paprasčiausių dalykų, o anksčiau, galima sakyti, buvau bailė (Inga 4b).
Supratau, kad galiu ir sugebu daug daugiau nei maniau. (Gerda 8c)
Pradėjau suprasti, kad pasaulyje yra gražių dalykų (Gabrielė 4b).
Man čia jauku (Miglė 4c).
Vaidindama aš užuodžiu tikrovės kvapą ir viskas atrodo lyg būtų
realybėje (Ieva 5b).
Aš pajutau, kad gyvenimas darosi šviesesnis (Ieva 5b).
Aš atsiveriu pati sau (Ingrida 5c).
Norėčiau, kad kryptingi menai būtų ištisus 12 metų, kad plėstų savo veiklą. Ir mūsų mokykla būtų ta mokykla, kuri yra svajonių išsipildymo,o kryptingi menai manau labiausiai tam padeda (Grytė,5b).
Kadangi išmokau pagrindinius žingsnelius, - niekas man nenumindys kojų! (Dovilė 8b).
Muzika kaip ilgas kelias, sustoti neįmanoma. Be muzikos būtų neįdomu.(Rugilė, 4b).
Galiu piešti katiną, piešti mamą, ir save, piešti gėles, akmenukus, piešti saulę, debesis, šuniuką, tėtį, gėlytes, piešti žmones, vilką. Pajutau švelnumą, pajutau plaukus, pajutau debesis, pajutau saulę, pajutau pelytes, pajutau laisvę, pajutau pasaulį, pajutau daug daug laimės, daug meilės, pajutau katiną murkiant. (Edgaras 1b).
Tėvai:
Racionalumo pilnoje šiandieninėje aplinkoje svarbu parodyti, jog egzistuoja menas, grožis, judesys. Tai vaikų asmenybių formavimas dvasingumo principais. Kartu - tai prasmingas ir naudingas paauglių užimtumas. Dukra tapo labiau savarankiška, išmoko geriau planuoti savo laiką, gerai dirba komandoje. Lankydama šokius patobulino savo judesius, tapo fiziškai ištvermingesnė, o pats tokio pobūdžio fizinis (taip pat ir emocinis) krūvis dukrai yra netgi malonus. Manau, jog mokytojos, visa siela atsidavusios savo darbui, padaro be galo daug, nes yra geros specialistės, moka labai gražiai bendrauti su vaikais. O entuziazmo joms galima tik pavydėti.
Balsas iš salės:
Elizabeth Flory Kelly (meno pedagogė):
Svarbiausia, ko mes turime siekt – kad jausmų studijos taptų tokiu pat pripažintu įgūdžiu, kaip rašymas ir skaitymas.
Visi:
Esame laimingi, nes piešimo mokytoja niekada nemokys, kad gėlė turi būti tokia, kokią piešia ji pati. Kasdieną mūsų mokiniai gali iškeliauti ieškoti džiugenos, piešti boružę, didesnę už pienės žiedą ir, atsisėdę šalia, dainuoti jai lopšinę.
Epilogas
Gabrielė, 4b
Tikiuosi, kad vasara neprailgs ir galėsiu vėl grįžti į savo mylimą meninį ugdymą.
Kauno Juozo Urbšio vidurinės mokyklos
direktoriaus pavaduotoja, menų kuratorė D.Krasauskienė,
teatro mokytoja ekspertė V.Vyšniauskaitė,
dailės mokytoja metodininkė A.Juškaitė,
dailės mokytoja metodininkė V.Voverienė,
choreografijos mokytoja metodininkė D.Liaudinskienė,
muzikos mokytoja metodininkė J.Daubarienė,
muzikos vyresnioji mokytoja J.Juzėnaitė