Siekiant įvertinti ilgus metus mokykloje įgyvendinamos kryptingo meninio ugdymo (KMU) programos poveikį mokinių asmenybės brandai 2012 metų pavasarį buvo inicijuotas tyrimas.Iki tol  programos poveikis mokiniams buvo stebimas mokyklos mokytojų ir tėvų, bet trūko tyrimais grįsto įrodymo, kad  ši programa teigiamai veikia mokinių asmenybės augimą.

       Po diskusijų programą įgyvendinančių mokytojų komandoje šiam tyrimui buvo išskirtos trys poveikio sritys:

1.        Meno kūrinio suvokimas ir gebėjimas jį interpretuoti ,kaip vienas iš bendrųjų meninio ugdymo uždavinių.

2.        Mokinių moralinė branda, kaip vienas iš asmenybės ugdymo uždavinių.

3.        Mokinių vidinė darna, kaip vienas pagrindinių humanistinio ugdymo siekinių.

      Diskutuojant apie KMU programos bei meninio ugdymo ne mokykloje tikslines grupes ir  poveikio kintamųjų ryšį su mokinio gabumais bei įgimtu mąstymo stiliumi iškilo poreikis įvertinti ir mąstymo stilių.

      Kadangi KMU programos įgyvendinimo pradžioje nebuvo vykdomi tyrimai ir nebuvo duomenų apie programą pradedančius mokinius, tai reikėjo tenkintis tik meninio ugdymo poveikį jau patyrusių mokinių testavimais. Tai neleido rinktis eksperimentinio tipo tyrimo  su "prieš" ir "po" matavimais. Dėl to buvo pasirinktas priežastinio-lyginamojo tyrimo tipas, kai lyginamos  skirtingą meninio ugdymo poveikį patyrusių mokinių grupės.

      Meno kūrinio suvokimui tirti buvo panaudota originaliai parengta kokybinio tyrimo metodika. Mokiniai interpretavo pateiktą dailės kūrinį, o tyrėjai atliko interpretacijų turinio analizę ir vertino pagal aiškiai išskirtus kriterijus ir kiekvienam kriterijui parengtą vertinimo skalę. Gale, sumuojant vertinimus pagal visus kriterijus, buvo išvestas bendras meno kūrinio suvokimo įvertis, kuris buvo analizuojamas statistinėmis priemonėmis.

      Mokinių moralinės brandos tyrimui buvo pasirinkta jau seniai naudojama ir daug kartų patikrinta diagnostinė priemonė, paremta Kohlberg moralinės raidos tarpsniais. Mokiniams buvo pristatoma moralinės dilemos situacija ir prašoma įvertinti veikėjo sprendimus toje situacijoje bei savo vertinimą argumentuoti. Buvo atliekama moralinių samprotavimų turinio analizė pagal griežtai struktūruotą turinio analizės formą. Identifikuota moralinės brandos pakopa buvo koduojama ir analizuojama statistinėmis priemonėmis.

     Vidinės darnos tyrimui, gavus autorių sutikimą, buvo panaudota Antanovskio vidinės darnos skalė (jos siauroji versija). Statistiškai buvo analizuojamas ne tik bendras vidinės darnos įvertis, bet ir trys jos dimensijos: suprantamumas, valdomumas ir prasmingumas.

    Mąstymo stiliui matuoti buvo pasirinkta A. Allan parengta mąstymo stiliaus nustatymo priemonė. Priemonė pagrįsta Ned Herrmann mąstymo visumą aprašančiu modeliu, ji leidžia nustatyti mąstymo funkcijų prioritetus bei diagnozuoti mąstymo stilių. Šiame tyrime buvo kreipiamas dėmesys į meninkams būdingo mąstymo stiliaus (C ir D ketvirčių dominantės) mokinių kiekį kryptingų menų programos dalyvių grupėje.

    Įsitraukimo į meninį ugdymą įvertinimui mokiniams buvo užduoti keli klausimai:

·         Ar dalyvauji kryptingų menų programoje? Jei taip, tai kiek metų?

·         Aš lankai meninio ugdymo  būrelius ar mokyklas už vidurinės mokyklos ribų? Jei taip, tai kaip ilgai?

Kadangi duomenų rinkimas vyko keliais etapais ir duomenys buvo siejami tarpusavyje, tai tyrimas nebuvo anoniminis.

Tyrime dalyvavo visi 2011— 2012 metų vienuoliktos ir dvyliktos klasės mokiniai, nepriklausomai nuo jų įsitraukimo į kryptingų menų programą. Anketas užpildė ir visuose testavimuose dalyvavo 89 mokiniai. Pagal moksleivių dalyvavimą meniniame ugdyme buvo išskirtos keturios grupės (1 pav.): "jokio" reiškia moksleivius, kurie nedalyvauja jokiame formaliame meniniame ugdyme. Tokių moksleivių imtyje buvo 33. Kita grupelė mokinių (12) meniniame ugdyme dalyvavo tik už mokyklos ribų, tik kryptingų menų programoje ( KMU) dalyvaujančių buvo 30, o 14 mokinių išnaudojo abi meninio ugdymo galimybes. Įsitraukimo į meninį ugdymą trukmė dėl ribotos imties nebuvo atskirai vertinta.

1 pav. Tyrimo dalyvių įsitraukimas į formalų meninį ugdymą

  Tarp 26 išoriniame meniniame ugdyme dalyvaujančių mokinių daugiau kaip pusė (14) lanko ir kryptingų menų programą mokykloje. Kokiais menais mokiniai užsiima už mokyklos ribų pateikta 1 lentelėje.

1 lentelė

Išoriniame meniniame ugdyme dalyvaujantys moksleiviai

  Siekiant charakterizuoti šias grupes pagal mąstymo pobūdį, aprašomą Ned Herrmann mąstymo visumos modeliu (2 pav.), buvo sudaryti apibendrinti kievienos grupės mąstymo profiliai (3 pav.).

 Gretinant šiuos profilius galima pastebėti, kad jokio meninio ugdymo nesirenkantys ir nepatiriantys mokiniai pasižymi silpnesniu D ketvirčiu, o tie, kurie renkasi tik konkrečius menus kaip išorinio ugdymosi galimybę, stipriausiai pasižymi menininko mąstymo profiliu (C ir D ketvirčių dominantė).

2 pav. Mąstymo visumos modelis (pagal Ned Herrrman)

   Tuo tarpu kryptingų menų programos dalyviai turi patį įvairiausią mąstymo profilį. Juos nuo  "grynųjų menininkų" skiria silpnesnis C ketvirtis, kuris atsakingas už meninės raiškos kanalus: žodį, vaizdą, garsą ir t.t. C ketvirtis daug stipresnis abiejose grupėse, kurios renkasi konkrečius menus už mokyklos ribų - tie mokiniai, tikėtina yra jau atradę savo meninės raiškos kelią. Tuo tarpu tik į KMU programą ateina tie, kurie atsineša kūrybinį mąstymą (D), o ne išskirtinį meninės raiškos kanalą. Tai nėra išskirtinai būsimieji meninkai, tai įvairaus mąstymo profilio vaikai.

3 pav. Apibendrintas skirtingą meninį ugdymą patiriančių mokinių mąstymo profilis

   Šios keturios, skirtingą meninį ugdymą patiriančios grupės toliau buvo lyginamos, siekiant atskleisti galimą ugdymo poveikį trims sritims: meno kūrinio interpretacijai, moralinei brandai ir vidinei darnai.

  Analizuojant bendrą dailės kūrinio interpretacijos vertinimą (4 pav.) galima pastebėti tendenciją, kad šiek tiek geriau interpretaciją atlieka tie mokiniai, kurie ne tik dalyvauja KMU, bet dalyvauja ir meniniame ugdyme už mokyklos ribų. Šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas (p>0,05) Šiuo aspektu KMU programos dalyviai neišsiskiria. Toliau tęsiant tyrimą verta panagrinėti interpretacijos vertinimus pagal skirtingus kriterijus, kas leistų apčiuopti skirtingo ugdymo poveikį skirtingiems dailės kūrinio interpretacijos aspektams.

4 pav. Dailės kūrinio interpretacijos vertinimas skirtingose tyrimo dalyvių grupėse

  Ryškesnis, bet vis dar statistiškai nereikšmingas, meninio ugdymo poveikis matomas analizuojant moralinės brandos duomenis skirtingose grupėse (5 pav.)

5 pav. Moralinė branda skirtingose tyrimo dalyvių grupėse

  Čia ryškėja tendencija: kuo intensyvesnis dalyvavymas meniniame ugdyme, tuo aukštesnė moralinė branda. Skirtumai nėra dideli, bet būtina prisiminti, kad moralinė branda vyksta visą gyvenimą, o procesą įtakoja daugybė veiksnių. Jei praplėtus imtį bus gautas stebimos tendencijos statistinis reikšmingumas, tai bus stiprus argumentas už meninio ugdymo reikšmę moraliniam asmenybės brendimui.

  Daug kalbama apie harmonizuojantį meno poveikį, todėl svarbu buvo pasitikrinti, ar menininis ugdymas padeda mokiniams siekti vidinės darnos su savimi ir išoriniu pasauliu.    Analizuojant bendro vidinės darnos koreficianto vidurkį skirtingose grupėse galima pastebėti tendenciją: aukštesne vidine darna pasižymi tie mokiniai, kurie apsisprendę ir pasirinkę vieną iš meninio ugdymo alternatyvų - KMU programą arba išorinį ugdymą. Tie, kurie siekia paimti iš meninio ugdymo maksimumą, išnaudodami abi alternatyvas, tai daro vidinės darnos sąskaita. Šie skirtumai, nors grafiškai akivaizdūs, jie dar nėra statistiškai reikšmingi.

6 pav. Vidinė darna skirtingose tyrimo dalyvių grupėse

  Analizuojant skirtingas vidinės darnos dimensijas - suprantamumą, valdomumą ir prasmingumą - bendroji tendencija išlieka, tačiau keičiasi KMU ir tik išorėje meniniame ugdyme dalyvaujančių grupių pirmumas.

 7 pav. Suprantamumas skirtingose tyrimo dalyvių grupėse

  Logiška, kad mokiniai, kurie aiškiai pasirinkę vieną menų kryptį pasiekia stipresnio suprantamumo, negu tie, kurie išeina į keturių menų erdvę.

8 pav. Valdomumas skirtingose tyrimo dalyvių grupėse

  Valdomumo dimensijoje išlieka dalyvavusių išoriniame ugdyme pirmenybė, bet ji sumažėja ir tampa vos pastebima. Tačiau skirtingo meninio ugdymo alternatyvas derinančių mokinių atveju valdomumas tampa pastebimai mažesnis.

  Jei siektume ryškinti KMU programos unikalumą, tai reikėtų atkreipti dėmesį į prasmingumo dimensijos atskleidimo rezultatus toje mokinių grupėje. Jei praplėtus imtį pavyktų įrodyti šios tendencijos statistinį reikšmingumą, tai būtų stiprus argumentas už kryptingų menų programą, kaip prasmingumo stiprinimo galimybę.

9 pav. Prasmingumas skirtingose tyrimo dalyvių grupėse 

·         KMU lanko ne vien menininko mąstymu pasižymintys mokiniai, čia meninio ugdymo galimybė suteikiama visiems.

·         Tiriant meninio ugdymo poveikį meno kūrinio interpretacijai, moralinei brandai ir vidinei brandai buvo apčiuoptos bendros tendencijos, bet jų patvirtinimui - kaip statistiškai reikšmingoms - imtis buvo nepakankama.

·         Lyginant su kitomis meninio ugdymo alternatyvomis KMU išsiskiria prasmingumo dimensijos vidinėje darnoje sustiprinimu.

  Planuojama tyrimus tęsti toliau kiekvienais  metais. Praplėtus imtį bus galima įvertinti ryškėjančių tendencijų statistinį reikšmingumą bei atlikti poveikio vertinimą, atsižvelgiant į dalyvavimo meniniame ugdyme intensyvumą bei mąstymo stilių.

•      Dr. Audronė Allan – tyrimo metodologija ir kiekybinė duomenų analizė;

•      Direktoriaus pavaduotoja Dalia Krasauskienė – duomenų rinkimo koordinavimas, testavimai, kiekybinių duomenų tvarkymas;

•      Kryptingo  meninio ugdymo programos mokytojai – kokybinė meno kūrinio interpretacija ir Kohlbergo testo duomenų analizė.

1.         Antanovsky, A. (1987) Unraveling the mystery of health: how people manage stress and stay well. Jossey Bass Publishers.

2.         Herrmann, N (1989) The Creative Brain. Published by Ned Herrmann Group

3.         Kohlberg, L. (1973). The Claim to Moral Adequacy of a Highest Stage of Moral Judgment. Journal of Philosophy, 70(18), 630–646.